Prenumeruokite naujienlaiškį
Kasmet milijonai žmonių susiduria su nepatogumais, kuriuos sukelia alergijos. Nuolat didėjanti alergijų atvejų statistika neramina ir kelia vis daugiau klausimų apie šio reiškinio atsiradimo priežastis. Ar mūsų gyvenamoji aplinka, maisto produktai ar netgi gyvenimo būdas gali būti to dingstis? Tai klausimai, į kuriuos atsakymai gali skambėti šiek tiek dviprasmiškai...
Kas yra alergija?
Paprastai tariant, alergija yra reiškinys, kai organizmui jautriai sureagavus į pasikartotinį išorės dirgiklį (alergeną) iššaukiamos neigiamos organizmo indikacijos, vadinamos alerginėmis reakcijomis.
Alergijų atsiradimo priežastys
Vieno atsakymo, kodėl atsiranda alergijos – nėra, tačiau manoma, kad tai susiję su genetiniu polinkiu bei aplinkos veiksniais. Jei kuris nors iš tėvų turi polinkį į alergiją, atsiranda didesnė tikimybė tai paveldėti ir jų vaikams. Tačiau vėlgi, tai nėra absoliutus ir neginčijamas faktas, ir genetinė tendencija į alergijas gali nepasikartoti. Ieškant atsiradimo priežasčių, nederėtų pamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename. Daugelis galvoja, kad alergijos tyko tik atviroje erdvėje, t. y., lauke. Tačiau grėsmė gali tykoti kur kas arčiau nei mums atrodo – namuose: pelėsis, augintinių plaukai, dulkės ir pan. – tai dažniausios alergiją sukeliančios indikacijos. Be to, alerginių reakcijų galime tikėtis net ir tada, kai vartojame tam tikrus maisto produktus, kurių sudėtyje esančių komponentų galime netoleruoti.
Ar polinkis į alergiją išsivysto nuo vaikystės?
Nors daugelis alergijų gali pasireikšti vaikystėje arba paauglystėje, kai kurios jų gali išsivystyti ir vėlyvesniuose gyvenimo etapuose. Yra alergijų, kurios gali pasireikšti vėlesniame amžiuje, o tai dažniausiai susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant aplinkos poveikį, gyvenimo būdą, imuninės sistemos pokyčius ir kt. Tai patirti gali net ir turintys genetinį polinkį į alergijas, kurios išsivysto tik po kurio laiko.
Kokios alergijos pasitaiko dažniausiai?
Šiandien vis dar nėra tiksliai žinoma, kiek alergijos rūšių ir jų atmainų egzistuoja žemėje. Tačiau tendencija rodo, kad dažniausiai žmonės yra alergiški: žiedadulkėms, tam tikriems maisto produktams (riešutams, kiaušiniams, pieno produktams, kviečiams, sojai ir pan.), pelėsiui, gyvūnų plaukams, vabzdžių įkandimams bei dulkėms.
Kokie būna alergijų simptomai?
Kadangi alergijų rūšių yra labai daug ir į kiekvienas reaguojame skirtingai, sunku įvardinti vieną bendrą simptomą. Pavyzdžiui, alergiją žiedadulkėms turintys žmonės dažniausiai nevalingai čiaudi, yra kamuojami niežulio, ašarojimo, kosėjimo ar net dusulio. Panašūs simptomai kamuoja ir tuos, kurie turi alergiją pelėsiui, dulkėms arba gyvūnų plaukams. Tuo tarpu žmonių, netoleruojančių tam tikrų maisto produktų, reakcija į juos gali būti labai skirtinga – nuo lengvų apraiškų, tokių kaip bėrimas, iki sunkių, net gyvybei pavojingų simptomų. Jei turite alergiją vabzdžių įkandimams, simptomai gali būti vietinio patinimo ir paraudimo, bendro silpnumo arba, sunkiausiu atveju, anafilaksijos, kurios metu būtina skubiai ieškoti medicininės pagalbos.
Ar alergija yra dažnas reiškinys?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau kaip 300 milijonų žmonių pasaulyje kenčia nuo įvairių alergijų, tad akivaizdu, jog alergija – nėra retas reiškinys.
Ar yra būdų užkirsti kelią alergijoms?
Kaip jau tapo aišku, alergijų yra išties įvairių, tad vieno patikrinto būdo jų išvengti nėra. Kiekvieno žmogaus, turinčio alergiją, atvejis labai individualus, todėl ir apsaugos priemonės skirtingos. Pavyzdžiui, kenčiantiems nuo alergijos dulkėms ar pelėsiui, reikėtų reguliariai vėdinti namus, palaikyti juose švarą. Taip pat rekomenduojama įsigyti oro valytuvus arba sausintuvus, kad namuose būtų kuo mažiau drėgmės ir nekiltų potencialios rizikos veistis pelėsiui. Žiedadulkėms alergiški žmonės, esant didelei žiedadulkių koncentracijai, turėtų stengtis vengti laiko lauke, laikyti užvertus langus, o namus vėdinti naktį arba ryte. Tam tikrų maisto produktų netoleruojantiems asmenims, savaime suprantama, reikia atsisakyti netoleruotinų produktų ir atrasti pakaitalus jiems. Tiems, kuriuos kamuoja alergija nuo vabzdžių įkandimų, lauke derėtų naudoti repelentus nuo vabzdžių, o turintiems alergiją gyvūnų plaukams – apsvarstyti variantą augintinį laikyti ne namuose ir reguliariai rūpintis gyvūno higiena.
Inhaliavimas – būdas valdyti alergines reakcijas natūraliai
Inhaliavimo nauda žinoma jau seniai, tačiau ar kada pagalvojote, kad inhaliatorius gali būti naudingas net esant alergijai? Kai alergijos simptomai susiję su nosies ir akių sudirginimu, naudojant inhaliatorių su antihistamininiais vaistais, galima sumažinti niežėjimą, čiaudulį ir akių paraudimą. Jei alergijos sukelia kvėpavimo takų spazmus ar bronchų susiaurėjimą, bronchodilatatoriai gali būti naudojami pasitelkiant inhaliatorių. Jie plečia bronchus ir palengvina kvėpavimą mažindami dusulį ir kitus susijusius simptomus. Naudoti inhaliatorių su epinefrino doze naudinga vabzdžių alergijos atvejais. Inhaliacijos būdu greitai padedama sumažinti sunkumus kvėpuoti ir kitus anafilaksijos simptomus, kai pasireiškia alerginė reakcija į vabzdžių įkandimą.
Inhaliatorių turėti namie išties naudinga ir verta, o jeigu jis dar ir kompaktiškas – patogu įsimesti į rankinę ar laikyti automobilyje. Pasiruošti neplanuotiems gyvenimo atvejams, tokiems kaip netikėtai pasireiškę alergijos simptomai, nėra sunku, tik svarbiausia tai padaryti laiku. „Herupa“ elektroninėje parduotuvėje taip pat galite įsigyti belaidį, visai šeimai tinkamą ir jau bestseleriu tapusį „Herupa Smart Mesh“ inhaliatorių.
Šiuolaikinio gyvenimo ritmas ir aplinkos kaita daro įtaką vis didėjančiam alergijų paplitimui visame pasaulyje: nuo alergijos maisto produktams ir žiedadulkėms, iki alergijos dulkėms bei gyvūnų plaukams. Vis dėlto, reikia suprasti, kad tai, kaip stengsimės išvengti neigiamų indikacijų, priklauso tik nuo mūsų pačių. Kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą, tad derėtų pasirūpinti ne tik neigiamais išorės dirgikliais, bet ir tinkama mityba bei aktyvia fizine veikla.